kauburys reikšmė
Kas yra kauburys? kauburys sm. (3b) 1. J, LVII172, Kv, Kp, Pl, Mrk neaukšta iškilumėlė: Pasitaiko, kad, išsipučiant kauburiui, požeminis vanduo ištrykšta į paviršių rš. Aukščiausiam laukų kaubury didelis žemės plotas buvo užverstas rąstais, akmenimis, plytomis J.Balt. Kapų kauburiai ir juodi degėsiai V.Myk-Put. 2. kalno, kalnelio ketera, viršukalnė: Uoliniai kalnų kauburiai apaugę girių tankumynėmis J.Jabl. Kiti roploms lipo ant kauburio Žem. Kalvų kauburėliuose daug kur mėlynavo rugių rėžiukai rš. Nuo šito kauburio labai toli matyt Pžrl. 3. kupstas, pakilimas: Giminės sukasa šitą kaũburį Rš. Baisiai pieva nelygi: pilna visokių kauburių kauburėlių Sv. Su lengviu vežimu ir par gerą kaũburį išlėksi, su sunkiu ir pri mažo sustosi Vvr. Kiekviena skiedrelė atrodo rąstas, kiekvienas kauburėlis – kalnas Pč. Nelygi asla buvo plyšiuota ir su kauburėliais rš. Aitriai kvepėjo samanų kilimai, skruzdėlynų kauburiai J.Dov. Tvorų stulpai pasikaišę balto sniego kauburiais rš. Kartais yr sutraukti nuo skruzdžių kauburiaĩ Škn. | prk.: Tiktai platus prekybos vystymas gali padėti nulyginti visus kauburėlius, kurių esama mūsų šalių santykiuose sp. 4. anat. koks pasipūtimas, pakilimas: Viršugalvio kauburys (tuber parientalis) rš. Regimieji kauburiai (Thalami optici) rš. Klumpiai kojoms kaũburius (guzus) sumušo it popūtes Nt.