kaukara reikšmė

Kas yra kaukara? kaukarà sf. (3b) žr. 1 kaukaras: 1. MŽ280, N, K, LsB447, APhXXXIV388, SlavI52, Jn, J, DŽ Jie pulkais į kalnų bei kaukarų įlandas bėgę srš. Kunigaikštis keliaudamas kalnus ir kaukaras stato KlvK. Šalia trobų yra kaukarėlė, vadinama Milžino Kapas BsMtII217. Ak, jūs kaukaros, jūs kalnai, rievos aukštosios, virskit užmigriūti! KlM434. Tos kaukaros buvo apsodytos su alyvų medžiais prš. Viena kaukara yr kokią 120 žingsnių žemyn nuslinkusi LC1880,21. 2. Šaulys, užkopęs ant kalno kaukaros, taiko į paukštį rš. 3. scom. Ign niekam tikęs žmogus.