kaukaras reikšmė
Kas yra kaukaras? 1 kaũkaras sm. (3b) 1. B, R, MŽ2118, Kos37, GK1933,132, K.Būg, DŽ kalnelis, kalva, kaubrys: Batniavos miške gražus kaũkaras J. Toli jis (Nemunas) teka, toli jis neša per slėnius ir daubas, pro kalnus, kaukarus į jūres mares I.Simon. Priešais buvęs kelio pylimas atrodė jam (vėžliui) lyg aukštas kaukaras rš. 2. M kalno viršūnė: Tie beliko, kurie į kaukarus kalnų buvo sulipę S.Dauk. Čia reikėjo ristis per smailius kaukarus, čia pereiti viršum bedugnių rš. Nėsa iš aukštybių aš jį gerai matau ir nuo kaukarų aš jį regiu RB4Moz23,9. 3. žemės pakilimas, kupstas, kapčius: Kaukarėlius užmesti B. Į kaũkarą burokus sodina siaura lysve J. 4. prk. kakta, pakaušis: Kai gausi į kaũkarą, tai nelandysi, kur nereikia! Kair.
2 kaukaras scom. Q22, MitI227 girtuoklis.
3 kaũkaras scom. (3b) žr. kaukalas 2: Toks jau kaũkaras (vaikas) – nebežinai nė kaip numaldyti Sdb.