kebėža reikšmė

Kas yra kebėža? kebė́ža scom. (1) NdŽ, Snt, Plk nerangus, nevikrus žmogus, kerėpla, griova, griozdas: Žmogus tas, apšepęs senis, nepaeina greitai, vadinas kebė́ža, t. y. silpnas J. Žmuo tas toks kebė́ža J. O tu, kebė́ža, kur eini, vis ką nors padarai Šk. Tai senas kebė́ža! Skr. Nu, judinkis, kebėža, kol nueisi, ir sutems Rs. Ėt, kebėža – kur tik kelia koją, ten ir užkliūva Srv. Nieks netekės už tokio kebė́žos Skr. Tokios kebėžos, kaip tu, aš niekur nemačiau Ilg. Mūsų Jonas kaip kebėža: nei paeina, nei pabėga Lkš.