kėblinėti reikšmė

Kas yra kėblinėti? kėblinė́ti, -ė́ja, -ė́jo; CI291 iter. dem. kėblinti 1: Iš po ligos led kėblinė́[ja] marti, t. y. vaikščio[ja] silpnai J. Kūdikis jau kėblinė́[ja], t. y. ein atsiremdamas J. Kėblinė́[ja] it paklaikęs Slnt. Ir kėblinė́s pasieniais – darbo imkis! Vvr. Eik greičiau namo nekėblinėjęs Rs. Buvo ką tik pagijęs, ką tik pradėjo kėblinėti Všt. Ligonis, senis kėblinė́ja J.Jabl. Ale anksti tavo vaikas pradėjo kėblinė́t! Ds. Iš ligos pakilo diedelis, kėblinė́ja, bet dar vis su lazda Srv. Kėblinė́ja žmogus po sodą, ir gana Jrb. Vištos vis dar kėblinė́ja ir neina tūpti Klm.