keliautė reikšmė

Kas yra keliautė? 1 keliaũtė sf. (2) autas ar kojinė be galvos, maunama ant blauzdų, kad oda nesproginėtų, nenusibraižytų, blauzdinė: Keliautes ant kiškų užsimovus ganau, ir tai oda sutrūkinėjus Dsm. Kojos išskeidėję, reiks pasdaryt keliaũtės, aprišt Vlk. Čėsas jau rugius pjaut, reikia pasisiūt keliautės Arm. Pasdaryk keliautes ir apskeliautėk kojas, kad nesopėt Pls.
2 keliáutė sf. (1) 1. keliavimo planas, maršrutas: Jo jau dveji metai kaip būta čia su gerai priruošta keliaute Vr. 2. užpilta griovio vaga pervažiuoti: Vasarojų vežant, pridirbo grioviuose daug keliáučių Klov.