kelinės reikšmė

Kas yra kelinės? kẽlinės sf. pl. (1) Sch114, kélinės (1) KlG70, K; SD57, R, MŽ280, žr. kelnės 1: Kélines apsiauti KI195. Jojamos kélinės KII129. Pasisiuvau naujas kẽlines Dv. Ir jis ėmė lipt kelines pasiraišiojęs BsPIV34. Kelinėlės išrašytos, nuo Marutės išprašytos JV661. Tai ma[n] vyras, kad dar be kelinių Gs. Kad ir ožys ateitų, bil su kelinėm NžR. ◊ per kẽlines gáuti būti sumuštam: Kažin ar negausim per kelinės? Gs. per siaũras į kẽlines silpnas (ką padaryti): Tu per siauras į kelinės Gs.