kerepėtas reikšmė

Kas yra kerepėtas? 1 kerepė̃tas sm. (2), kerepẽtas (2) J 1. žemas, šakotas medis: Tankumoj augęs medis nebus kerepėtas Jž. Tokį šakotą kerepėtą sunku suskaldyti Pbs. 2. Km šakotas medis žardui dirbti. 3. kas išsikėtojęs, nedailus: Kas čia do kerepėtas riogso? Vp. Parioglino čia po kojom kerepėtą, nei praeiti An. 4. gijoms vyti įrankis, padarytas iš kryžmai sudėtų pagaliukų su šakotais galiukais: Uždėk ant kerepẽto verpalą, ir nuvysi vienas Ds. 5. išsiskėtėlis žmogus: Atėjo kažin koks kerepė̃tas Km. Baisus iš jo kerepė̃tas Gs. 6. Ldk žr. kerėpla 1: Padirbk man kerepėtą – labai noriu šiandien žaisti Užp. ◊ kerepė̃tą mùšti Dbk, An, Aln tokį vaikų žaidimą žaisti (sustojus ratu, stengtis lazdom numušti viduryje pastatytą trišaką medelį): Vaikai mùšė kerepė̃tą Ldk. Mušdamas kerepėtą, išmušė draugui koją Ds.
2 kerepė́tas, -a adj. (1) nedailus, išsikėtojęs, išsižagarojęs: Kerepė́tas tas kūlelis žabų: anys tokie čionai obeliniai Vdn.