kiaulinti reikšmė

Kas yra kiaulinti? kiaũlinti (-yti), -ina, -ino 1. tr. J vadinti kiaule, koneveikti: Ji veikiai užkliūna žmogų, tuoj pradeda kiaũlinti Šts. Kvailą daiktą vis gali kiaũlyti – jis nesupranta Skr. Kam jūs jį kiaũlinat? Ad. Nekiaũlyk kito Vj. 2. intr. pamažu eiti, kiūtinti: Reiks jau ir namo kiaũlinti Ds. Kiaũlinam, bobel, namo Ds. \ kiaulinti; apkiaulinti; įkiaulinti; iškiaulinti; parkiaulinti; prikiaulinti; sukiaulinti; užsikiaulinti