kiūtinti reikšmė
Kas yra kiūtinti? kiū̃tinti (-yti), -ina, -ino intr. pamažu eiti, dūlinti, spūdinti, kėblinti: Kurgi tamsta kiūtini teip anksti? Vžns. Gana sėdėt, reikia namo kiūtint Sv. Tai jis iš nerimasčio išėjo iš namų ir kiūtina per mišką MPas. Prakapas garsiai nusispjovė sau po kojomis ir greitai kiūtino tolyn P.Cvir. Kur tep kiū̃tini lyg neturėdamas ką veikti?! Kt. Jūs jauni, eikit greičiau, aš iš palengvo kiū̃tysiu Skr. Skerdžius jau pas galvijus kiū̃tina Dkš. Bet tik kiek arklys kiūtina, tai ana nešers Ds. Seniukas su lazdele dar kiū̃tina Sdk. Kiūtinsiu iš palengvo Upt. Kiūtinu pas kaimyną pasidundaloti (pasišnekučiuoti) Lnkv. Mikšta apsidairė ir vėl kiū̃tino toliau Rs. Senis, dėdė kiū̃tina, kuprą pastatęs J. Kriaučius, palikęs be piningų, kiū̃tina iš miesto BM368. Žmogus, surinkęs savo baldus, ... kiūtina į svietą A1884,361.