dūlinti reikšmė
Kas yra dūlinti? dū̃linti (-yti), -ina, -ino, dū́linti Vlkv 1. tr., intr. J rūkyti, smilkyti (bites): Bitininkas, eidamas prie bičių, jas dū̃lina Jrb. Dū́lino dū́lino, o bitės vis tiek palėkė Brt. Jūs, tėtuti, dūlinkit, o aš eisiu į avilį Prn. ║ rūkyti (tabaką): Kaip dūlina – į dieną pakiuko [papirosų] mažai! Krš. Gryčioje dūlinti senė neleidžia rš. 2. refl. gerti, pasigerti: Kaimynas dūlinas, t. y. tuikinas, pasigeria J. 3. intr. euf. leisti vidurių dujas, gadinti orą: Vaikai, [eikit] prie pečiaus – čia prie stalo tik dū́linat! Brt. 4. intr. Kos42 pamažu eiti, kiūtinti, styrinti: Aš dū̃linu, t. y. einu nezgrabnai, tingėdamas, iš lengvo J. Dū̃lina galvą nuleidęs Škn. Ir šuva supranta – subari, tai ir dū̃lina ausis suglaudęs Pbs. Kažna koks žmogus keliu dū̃lina Vžns. Kap dūlyt, tep dūlyt namo Gs. Dūlink tu palengva, mes pavysma An. Matė, kaip per lauką lapė dūlino Mš. \ dūlinti; apdūlinti; atidūlinti; įdūlinti; išdūlinti; nudūlinti; padūlinti; pardūlinti; pradūlinti; pridūlinti; uždūlinti