kiltis reikšmė

Kas yra kiltis? kiltìs sf. (4), kìltis (1) 1. DŽ pirmykštėje visuomenėje didesnio skaičiaus genčių susivienijimas, pagrįstas gentiniais santykiais, bendra kalba ir teritorija: Prūsus jau pažįsta Roma suskilusius atskiromis kìltimis, besivadinančius tam tikrais kìlties vardais K.Būg. Senovėje kiekvienos kiltiẽs atskirųjų šeimų atstovai, vadinamieji šeimininkai, rinkdavęsi kiltiẽs kuopon ir tarydavęsi apie bendruosius reikalus J.Jabl. Tokie sumišimai atsitiko buveinėj Lietuvos, kiltyje pačių didžių kunigaikščių S.Dauk. 2. giminė, kilmė: Iš geros (didžios) kìlties jis yra, t. y. giminės J. Pas jį kartais ir aukštesnės kilties žmogui buvo kur prisiglausti BsPIII78. 3. kilimas, paėjimas, atsiradimas: Lietuvių pasakų kiltis folkloristų dar netyrinėta LTII481. Supinum yra daiktavardis veiksmažodžio kilties LTII81. Mudvi vienos kìlties, t. y. abi dainininki J. Jau mes abu tokie seniukai – vienos kìlties Skp. Medis tas kilties iš Persijos P.