klebinti reikšmė

Kas yra klebinti? klẽbinti, -ina, -ino caus. klebėti. 1. tr., intr. klibinti, judinti: Atidarykit! – šaukia darbininkai, klebindami fabriko vartus J.Bil. Klẽbina duris Škn. Keli vaikiai jau klẽbino duris Užv. Kam duris be reikalo klẽbini? Mlt. Vėjo gūsiai daužėsi į namelio sienas, klebino langines J.Dov. Jau buvo ažusėdus saulė; jie pradėjo klebint duris ir prašytis ant naktigulto BsPII267. Neklebink durelių, nelodyk šunelių, neščyras esi Upn. Kažin kas už durų klẽbina Ktk. 2. intr. prk. prašyti, raginti: Klẽbinau paploti J. Klẽbina ir klẽbina važiuoti Grž. ◊ liežùvį klẽbinti tuščiai kalbėti: Kam čia be reikalo liežùvį klẽbinti?! Vl. \ klebinti; atklebinti; išklebinti; paklebinti