klebėti reikšmė

Kas yra klebėti? klebė́ti, klẽba, -ė́jo intr. J; Kos46 1. judėti, klibėti: Man dantys klẽba K. Dantys pradėjo klebėti ir po vieną išlėkė Antš. Ačiū, kad tau Dievas duotų gerą pačią su vienu dančiu, ir tuo klebančiu J.Jabl. Tam arkliu padkavos klẽba, reikia pakaustyti Rm. Kleba durys Škn. Durų klingė kleba Vb. Tavo ratai labai kleba Rk. Ot Jonas tai prastai padaro ratus: kai važiuoji, tai išvien klẽba ir klẽba Kp. Kol šitoj plyta klẽba?! Mlt. Langai nuo vėjo kleba Ds. Reikia prikalti rūčką, kad neklebė́tų Rdš. Viduj tamsios naktelės klebėj[o] klėčios durelės (d.) Vrn. ^ Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys kleba Pnd, Ps. 2. [i]judėti, krutėti: