klingė reikšmė

Kas yra klingė? ×klìngė (vok. Klinke, Klinge) sf. (1) [K], kliñgė (2) 1. senoviška durų rankena: Jau nusitvėrė klingės ir norėjo atidaryti pirkaitės duris J.Bil. Rankos šlapios, tai net pritraukė an klingę Sdk. Pamyk klìngę, ir atsidarys durys Km. Turbūt neuždarei už klìngės, ir atsidarė [durys] Ds. Pamyk klingės liežuvėlį, ir atsidarys durys Skp. 2. senoviškos durų rankenos už kablio užsikabinamoji dalis, užmeteklis: Paspausk klemką, pakelk kliñgę Sml. 3. skląstis, sklendė, sukutis: Duris uždarius, su klìnge užsuk, užklingiuok J. Užkišk duris už klìngės (užklingiuok, užsklęsk) Sdb. 4. įtaisas, neduodantis susisukti grandinei, sukynė: Nunešk pas kalvį lenciūgą, tegu padaro kliñgę Krok. 5. SD123, LsB268 psn. grandinė, dedama nusikaltėliui ant kaklo; plg. klingis 4. 6. kalėjimas, areštinė, daboklė: Tankiausiai sodina už tai į klingę srš. Petrą uždarė dviem dienom į kliñgę už muštynes Ll. 7. prk. bėda, sunki padėtis: Jam dabar bus klingė Ar. Ot Lipnickui klingė užėjo: karvė pastipo, arklys koją išsilaužė, o jis pats susirgo Čk.