klejoti reikšmė
Kas yra klejoti? klejóti, -ója, -ójo intr. Š; MŽ429, R 1. kliedėti, svaičioti: Ligonis buvo tep silpnas, kad net ir klejóti pradėjo Vrb. Ligonis iš karščio ėmė klejóti Rz. Vaike, ar tu klejóji taip kalbėdamas? Žvr. Gūsiais klejoja, gūsiais vėl nusiblaivo ST277. Gulėjo baisiai sukruvintas Juozas ir mojavo rankomis klejodamas LzP. Kasžin ką tu čion klejoji BsMtI32. Karščiais sirgdamas klejó[ja] J. Klejó[ja] par miegą vaikas J. Baugu klausytis, kai sergant klejó[ja] Jrb. 2. klysti, įpulti į klaidatikystę: Jei klejoju, sau klejoju BBJob19,4. Žmonės, … didei iš pradžio svieto yra klejoję BPII99. Bet šitie visi netikrai meldėsi, net didei klejoja BPII100. 3. MŽ288, R vaikščioti paklydus, klaidžioti, nesurasti kelio: Kažkoks žmogus klejojo nežinodamas kelio Krok. Jaunam bernuželiui per girią klejoti (d.) Nd. Aklas klejoju R122. ^ Kas klausia, tas neklejoja rš. \ klejoti; išklejoti; nuklejoti; priklejoti; suklejoti