kliurka reikšmė

Kas yra kliurka? kliùrka sf. (1) menk. 1. vieni niekai: Iš mūsų darbo išėjo kliùrka Jnš. 2. kliurkalas (apie muzikos instrumentus): Tavo armonika jau kliùrka Kv. 3. pypkė: Tai tu vis nepameti čiulpęs tos kliurkos? Všk. 4. scom. apsileidėlis, susivėlėlis: Eik tu, kliurka, kliurka! Grk. Ta tavo boba tikra kliùrka Skdv. Kliùrka, kaip išplovei katilą! Pln. ◊ velnių̃ kliùrka Plt sakoma plūstant ką.