klusus reikšmė

Kas yra klusus? klùsus, -ì adj. (4) 1. kuris gerai girdi, ausylas: Klùsios ausys Lg. Kas gerai girda, tas yr klusùs Lk. Mano vaikas yra dideliai klusùs: kas už sienos šnekasi, viską aiškiai jis girdi Sr. Jo klusi ausis sugauna tylius žingsnius laiptuose sp. Driežas labai klusus ir, mažiausią šlamesį pajutęs, tuojau pasislepia rš. klusiaĩ adv.: Ir abu palenkė galvas, klusiai gaudydami mišrų, neaiškų garsą rš. 2. kuris klauso, klusnus: Klusus bernas netrukus dingo arklidės viduje Pč. 3. Rt kuris vis mėgsta perklausti (lyg negirdėjęs, kas buvo sakyta).