kurtus reikšmė

Kas yra kurtus? kurtùs, -ì adj. (4) 1. N kurčias, negirdintis: Palikau beveik kurtus rš. kurtù n.; SD60. 2. duslus, neskambus, neskardus: Valandėlę buvo girdėti kurtus dundesys P.Cvir. Iš šilelio ežero protarpiais pasigirsdavo kurtus baublio ūbavimas rš. Kurtūs garsai apie pakilimą ėjo jau seniai V.Piet. | Kurtieji (tariami be balso) priebalsiai (mutae) EncVIII412. kurčiaĩ adv. NdŽ: Benius kurčiai nusijuokė J.Avyž. Negalėjau suprasti, kodėl šalikelės žolė taip kurčiai šiugžda po kojomis J.Balt. 3. nykus, gūdus, nejaukus: Kurtų vidurnaktį pabusdavau, laimingai šypsodamasis rš. kurtù n.: Šiandien tuščia ir kurtu V.Piet.