kvaukė reikšmė

Kas yra kvaukė? kváukė sf. (1) 1. Ms, Slnt tokia žuvis, panaši į buožgalvį: Kváukė (it vėgėlės galva, be kūno, tik uodega) J. Kváukės lygu varlūčiai uodeguotiejai Šts. Meisingos varlės, valgomos, kváukės vadinas Šts. 2. Yl menk. galva, makaulė: Aš tau duosiu į kvaukę! Šts. Šįrytais atsikelu – žąsyčiai po kanapius: vienos kvaukìkės Grg. ^ Kváukė praskustoji, ko tu nori nu munęs? Šts. 3. klumpė: Eini į miestelį, o kojas apsiavei medinėms kvaukėms Tv. 4. plūdimosi žodis: Tylėk, kváuke! Kad brauksiu par lūpas, galėsi laižytis! Skd. ◊ kváukę kìšti lįsti, stengiantis ką pamatyti: Ir ta čia dar savo kvaukę kiša Brs.