leistuvas reikšmė
Kas yra leistuvas? leistùvas sm. (2) 1. BŽ127 didelis, ilgas oblius: Leistuvù suleidžia lentas, viską plyniai nuobliuoja Grž. An galo leistuvù nulygink Trgn. Leistùvas šulams leisti J. Ka nuleidau lentą su leistuvù, tiesi pasidarė kaip iššauta Vvr. Pirma obliuku lentą nuobliuok, o paskui leistuvù nuleisk Brt. Pradžio[je] su šarpuku, paskui su oblium, o vėliausiai su leistuvù nudailinu [lentas] Rs. Nudrožiau kaip su leistuvu Žg. ^ Jis padaro, kaip leistuvù nuleidžia (gerai dirba) Vdšk. Aš kai dirbsiu, tai visur po leistuvu Sdk. Koks leistuvas, toks ir meistras Stk. 2. toks prietaisas kopūstams pjaustyti: Nueik parnešti leistuvą, o laikas tuos kopūstus sudėti Vdžg. 3. Ser šautuvo dalis: Prie jo (šautuvo uokso) pritvirtintas leistuvas sp. Jis (šautuvo dėtuvas) turi leistuvo skliaustelį ir dangtelį su keltuvėliu sp. 4. Mrj, rš iš karklų nupinta pailga dėžė gyvoms žuvims suleisti, skiaurė. 5. Dglš, Nč skeltas pagaliukas akmenims laidyti, laidynė. 6. I seniau vartotas indas skysčiams distiliuoti.