Kas yra luibinti? luĩbinti, -ina, -ino intr. BŽ216 gūrinti, glūdinti, slinkti; eiti nuleidus akis: Kur tu luĩbini, t. y. eini į durnių pasivertęs, apsileidęs? J. Luĩbink greičiau, kaip čia eitì kaip nusprogęs! KlvrŽ.