malimas reikšmė
Kas yra malimas? malìmas sm. (2) 1. SD148 → malti 1: Baltaragis melnykas labai daug dabar turi malìmo – nespėja malti Jnšk. Jis daug grūdų pridžiovino malimui rš. Ir malìmas! Paleis – net sienos dreba Dbk. Ne tiek malimo, kas gailėjimo; ne tiek grūdelių, kap ašarelių (d.) Klt. 2. Mžš maltini ar jau sumalti grūdai: Kiek čia to malìmo, kaipmat ir būsiu namie Srv. Susiraukęs įgūrino į kamarą, grybštelėjo sauja malimą ir piktai užsipuolė dukterį: – Kam nuleidai girnas? Pikliavot užsimanei? V.Myk-Put. 3. vienu kartu sumalamų grūdų kiekis: Nebedaug, tik malìmas rugių beliko Dbk. Šio malìmo trim duonom tepakaks J.Jabl. | Šiandie malūne tik penki malìmai tebuvo (penkių žmonių javus malė) Pvn. 4. LL239 virškinimas, gromuliavimas: Karvė pametė malimą, nebišgromula Tv. 5. prk. kalbėjimas be perstojo, tarškėjimas: Už nereikalingą malìmą duok par vepšlas Krš. Baisus jos malìmas – mala ir mala su liežuviu Jnšk. Kiek čia bus kalbėjimo – liežuvių malimo! J.Paukš. \ malimas; apsimalimas; išmalimas; numalimas; pamalimas; sumalimas