nebylus reikšmė
Kas yra nebylus? nebylùs, -ì adj. (4) 1. negalintis kalbėti, bežadis: Nebylios žvėrys, tatai est nekalbančios MP238. 2. prk. tylus, nekalbantis: Jie žiūrėjo į mane nebylūs ir sumišę rš. O kas girdėjo nors vieną garsą iš tavo nebylių Dievų? V.Krėv. Bet jūros dugne gulėjo tik nebylūs akmenys rš. | Dėl tavo meilės nebylios kas nepamirš vargų visų? Mair. nebylù n.: Visa buvo sustingę ir nebylu rš. nebyliaĩ adv.: Jis nebyliai pakrutino lūpas rš. ║ išreikštas be žodžių: Jonas suprato nebylų jo priekaištą rš.