nelabumas reikšmė

Kas yra nelabumas? nelabùmas sm. (2) 1. R81, K piktumas, nedorumas: Tos ropės kietumas, bobos nelabùmas JD655. Įgėręs buvo pačiame nelabume Šts. Tas par savo nelabumą daugiau žmonis papiktino M.Valanč. Aš jos tą nelabùmą dar išvarysiu! Skr. 2. žr. 1 nelabas 1: Toks nelabumas žmoguo užeita Prk. Jau ji matė save, motiną, kiaurai paskendusią naujame rūpestyje, pamiršusią visus esamus nelabumus Vaižg. 3. R, N nedoras darbas, piktadarybė: Viadoreli žuvo kaip akmuo vandenyje, kaip jo turtas, visokiais nelabumais įgytas Vaižg. Lietuvininkai patyrė visokių nelabumų, bauginimų prš.