Kas yra nurėmimas? nurėmìmas sm. (2) 1. Sut → nuremti 1: Išrinko mus jame pirm nurėmimo svieto, idant būtumbim šventais BtPvE1,4. 2. KII3 → nuremti 4. \ rėmimas; atrėmimas; įrėmimas; nurėmimas; parėmimas; surėmimas