surėmimas reikšmė

Kas yra surėmimas? surėmìmas sm. (2) DŽ1 1. refl. → suremti 7 (refl.): Trumpas susirėmimas su sargybiniais V.Krėv. Ginkluotas susirėmimas rš. Streikas virto kruvinu susirėmimu tarp darbininkų ir kariuomenės rš. Mūs kaime buvo baisiausias susirėmìmas Lp. Stipresnis susirėmìmas buvo pri Šaltuonos Erž. Kada vyko susirėmìmai, tą akmeną pastatė Jnš. 2. Sut ginčas, disputas: Kad būtų surė́mimas apie kokią mažą kvestiją, ar nereiktų pasitekėt seniausiump bažnyčiump DP588. ║ refl. barnis, kivirčai: Marytė, pažvelgusi į vyrą, suprato, kad buvo susirėmimas su motina LzP. Toks kilo susirėmimas, kad nebetoli buvo nuo muštynių rš. \ rėmimas; atrėmimas; įrėmimas; nurėmimas; parėmimas; surėmimas