nusegti reikšmė

Kas yra nusegti? nusègti, nùsega, nùsegė tr. 1. Sut, DŽ1 nuimti ką prikabintą, prisegtą: Veliumą nusega segėjai Ds. Tikroji pamergė nùsegė jaunajai vainikėlį nuo galvos ir padėjo ant staliuko Skrb. Jaunybėlėj, puikybėlėj nuseg vainikėlį NS1171. Nesėsk, našly, prie šalelės, tu negausi vainikelio: beveliju nusegusi ir į upę įmetusi (d.) Sd. Nusègs vainikėlį, uždės gobtūrėlį, sunkumėlį ant galvelės JV686. | refl. tr.: Nusisègti sagę DŽ1. 2. atpalaidavus ką susegtą nuimti: Ir prisėdo lelijėlė prie mano šalelės, ir nùsegė pentinėlius nuo mano kojelės JD614. | refl. tr.: Nusisẽgęs diržą ir velėja vaikuo skūrą GrvT79. Jis nusisegė laikrodėlį ir pasiūlė man rš. ║ refl. nusitraukti (pririštam): Nūsìsegė karvė, bėk, sugrobk! Pvn. 3. atsegus pavogti: Kas no[rs] jam nùsegė tą laikrodį, i viskas Jrb. Lenciūgą nū̃segė, i nūtvėrė Grd. 4. nuvilkti, nurengti, numauti: Anas nùsegė tą savo apranyką (apsiaustą) ir apkloj[o] paukštyčius (ps.) Lz. Ant kelio marškinius nusègs Dv. Aš nuimsiu kepurėlę, aš nusegsiu surdutėlį KrvD270. Aš noriu nusegti ta[vo] kailinėlius LTR(Rod). Rūbus nusegdamas, kiemionis mokia, jog nereikia rūbų didžių ir gražumo kūno SPII177. | refl. tr. DŽ: Eisiu pirkion, tada nussegsiù [kailinius] Pls. Sūnus tokis jau laidokas: ir burką pragėrė, ir kailinius nusìsegė – pragėrė Vlk. Kad pasiuvo siaurą andaroką, tai negalima niekur ir nusisègt Užp. Vakare, ka gulti eita, nùsegas i apsiklo[ja] su tais pačiais [sijonais] Kal. Sėdi nusisẽgęs (be švarko) Vlk. 5. nulupti, nudirti: Ką, tu nemoki voveraitės kailio nusegt?! Grv. Arkliuo kailį nùsegiau Grv. 6. prk. nualinti: Čystai nùsegė jų tą gaspadorstvą Pls. \ segti; antsegti; apsegti; atsegti; įsegti; išsegti; nusegti; panusegti; pasegti; persegti; piesegti; prasegti; prisegti; razsisegti; susegti; užsegti