kiemionis reikšmė

Kas yra kiemionis? kiemionìs (-iẽs), -ė̃ smob. (3b) 1. SD95,398, Kos49, KlG65, NdŽ, BŽ509 kaimietis, sodietis; žemdirbys: Kiemionìs – kur gyvena kieme, ne mieste J. Kiemionė̃ boba J. Kiemionys dūsavo į tą, kad kaip norints išsisukti (= išsisuktų) nuo sunkių mokesčių Gmž. Atsitiko pas kiemionį Kušlį didelė nelaimė A1884,274. Tarpu tiek rūpesčių neužmiršai manęs kiemionies Blv. Kiemionys, mokantys skaitytie, perka tas knygas tankiai Rp. Ilgai netrukus susirinko daugiaus kiemionių Rp. Kiemionims ir šeimynai Vln6. Tai ant akies regime terpu varguolių kiemionių SPII175. Kiemionis mokia SPII177. Buvo gaspadorius, kursai įsodino vynyčią ... ir pasamdė ją kiemionims BtMt21,33. 2. kaimynas: Tai čia mūsų kiemionis Vv.