paburnis reikšmė

Kas yra paburnis? pabùrnis sm. (1), pabur̃nis (2) K 1. RtŽ apatinė burnos dalis: Visas pabùrnis ištino Grž. 2. pasmakrė, pagurklis: Jo storas pabùrnis NdŽ. | Reikia išvendyt kiaulio pabùrnis, bus gardžios mėsos Ds. 3. Ds apynasrio dalis, pasmakrinė. 4. R147, Kt, Skdv, Kair, Lkm, Trgn valgis, pašaras (ppr. pagerintas, gardesnis): Čia tavo pabùrnis – agurkai su medum. Valgyk! Erž. Geras pabùrnis, tai ir eina stipryn ligonis Dbk. Sunku ir prie žagrės, kai paburnis blogas Slk. Prie šitokio pabùrnio netruksi pentinus nukratyt Všk. Snukis blizga, matyt, gerą pabùrnį turi Plk. Dainą dainavau, nieko negavau, da geriau padainuočiau, kad paburnėlį gaučiau JD116. Reikia vaikam kokio paburnio pramanyt Ktk. Pabùrnis nutrūko, ir sukūdo Ds. Morkos – geras paburnis karvei Mlt. Mūsų karvei šiemet geresnis pabùrnis, užtai ir pieno daugiau Krd. Dar šitas arklys galėtų gerai dirbti, kad geresnį pabùrnį gautų Svn. | Atimk pabùrnį (pašaro gniūžtę, padėtą arkliui), važiuosim toliau Brž. 5. Krns, Kp, Užp, Paį apavo (ppr. vyžos, naginės) priekinė dalis, dengianti pirštus: Iširo man naginių pabùrnis, net pirštai išlindo Ds. Par siauras pabùrnis, spaudžia pirštus Brž. Negaliu apsiauti tos naginės – sutrauktas pabùrnis Antš. Neįkišu kojos: naginės pabùrnis par žemas Slm. Tik pasisiuvau nagines, o paburnis jau suplyšo Ut.