padaiga reikšmė

Kas yra padaiga? padáiga sf. ppr. pl. (1) Šv, pãdaiga (1) Klm, padaigà (3b) Ms 1. MŽ178, K, Krž, Skr, Tlž ant paukščio kūno išdygęs dyglelis, spaiglys, iš kurio išauga plunksna: Žąsiuko dygstanti plunksna vadinas padáiga, t. y. staigara J. Balandžiukai dar padáigoms apžėlę Grk. Tos vištos pjaut dabar negalima – vienos padáigos, neseniai plunksnas metė Kv. Tegu jas pekla, kiek prie jų (papjautų ančių) darbo – čiupinėkis čiupinėkis su tom padáigom Bsg. Senoms plunksnoms nenukritus, jau ir padáigos ima rastis Jn. | prk.: Batviniai beliko pãdaigelės (mažieji, smulkūs daigeliai) KlvrŽ. Užginėm karvę an tokių padáigų (jaunos žolės daigelių) – tę žemė išakėta i toks varputys želia Jrb. 2. vos išdygęs, trumpas plaukas, gyvaplaukis: Petras buvo augalotas, ir jo plaukų padaigos net iš apskustų kariškai galvų visada skyrėsi šviesumu rš. Kai jau padáigos ima dygt po nosia [vaikui, paaugliui], bėga kai pempiukas iš lizdo Skr.

padaiga junginiai

Žilvinas Padaiga

Ką reiškia žodis padaigas? Visi terminai iš raidės P.

Draugai