padangtė reikšmė

Kas yra padangtė? padañgtė sf. (2) Km, padangtė̃ (3b) 1. vieta po dangčiu, pastogė, palėpė; pašiūrė, stoginė: Per jį vis pilnos pãdangtės malkos OG200. Patrauk ratus kokion padañgtėn – ką čia jie ant lietaus riogso Slm. Karvelių tavo pilna padañgtė Ut. Gerai kas i padėt – tokia padangtė̃ Ad. Padañgtėn kur pakišk – kai reiks, susieškosi Skdt. Prikrovėm prėslą lig pačiai padañgtei Slm. Bus šalčio, kad žvirbliai lenda padañgtėn Ut. Rūtų šaknelės po sniegu pūsta, sausi stiebeliai padangtėj džiūsta LTR(Pnd). 2. žr. 1 padanga 2: Ir pradėjo ubagė prašyties, kad priimtų padangtėlėn nors sušiltų BsPII293. Mūsų padangtėlės – ant pečių strielbelės, mūsų pasilkėlis – sausas sukorėlis LTR(Pnd). Padangtėlė mūsų – ant pečių šinielis LMD(Šmn). 3. palapinė, šėtra: Padarykime čia tris padangtes SkvMt17,4. 4. SD376, N, [K] tinkas, glaistas. ◊ padañgčių šveñtė senovės žydų religinė šventė: Padangčių šventė pradžioje buvo pjūties baigtuvių šventė SkvJn7,2 (komentarai).