pagairė reikšmė

Kas yra pagairė? pagáirė sf. (1) Alk, Lnkv, Ps vėjo pučiama atvira vieta, gairinama vieta, atgairė: Nieko nėr, tokia vėjo pagáirė, vėjas nupūtė, išdžiūvo, ir gatava Krč. Pačioj pagáirėj buvo ta daržinė, užtat ir nuvertė vėjas Grž. Trioba ant pagáirių pastatyta Rs. Sena tėvo trobelė ant kalvos, vėjo pagairėje, aplinkui nei medžio, nei krūmo rš. Pagairėje graudus rūpintojėlis, parėmęs smakrą pleišėtais delnais E.Miež. Stovi pačioj pagáirėj, vėjas rūbus skiedžia Ob. Kur nesirgs: visą dieną ant vėjo pagáirės stovėjo! Up. Mūsų sodas vėjo pagáirėj – ką te bus obuolių Kp. ◊ pagáirėmis išeĩti niekais virsti: Muno vaikai išẽjo pagáirėms Varn. Munasis sūnus susijovalijo su šnapšės virimu ir išẽjo pagáirėms Varn.