pakaušė reikšmė

Kas yra pakaušė? pakáušė sf. (1); CI717, N žr. pakaušis 1: Pagimdė tokį gražų sūnelį: iš šalių po žvaigždę, mėnuo pakaušė[je] LB266. Buvo žvaigždutė kaktelėj, o pakaušelėj mėnulis Dv. ◊ galvà su pakáuše labai gudrus, protingas: Tai galva su pakauše CII1123. į pakáušę įmèsti pasigerti: Jie gerai į pakaušę buvo įmetę rš. pakáušę kasýti susirūpinus galvoti: Už tai velnyčiai pakaušes rūpestingai kasė, nuliūdę, uodegas nuleidę, po tuščią pragarą vaikščiojo LzP.