pakluonė reikšmė

Kas yra pakluonė? paklúonė sf. (1), pakluonė̃ (3b) Arm 1. Slm vieta palei kluoną: Į paklúonę vanduo bėga Dkš. Apvynėlis augo tėvelio pakluonėj NS60. Kaimavietės pakluonių medžiai jau buvo netoli rš. Vieškelis eina pro pat pakluones šių galinių sodžiaus ūkininkų Vaižg. Bėk paklúone, kad šunes neužpultų Pšl. Gi paklúonėm parėjau, bijojau, kad kaimo šunys neužpultų Srv. Pakluonė̃m ejo Vlk. Veža kraičius ūlytėle, o mañ jauną pakluonėle VD291. ^ Eina kaip vagis pakluonėmis KrvP(Mrk). Duona nubėgo pãkluone (pasijuokiama pristigus duonos) Zt. 2. vieta po kluono stogu iš oro pusės, prieklojimė: Pakabink dalges paklúonėn Dglš. Atnešk šakę iš paklúonės Mrj. Paklúonėj sukrauti šiaudai Ml.