paneikti reikšmė

Kas yra paneikti? 1 panéikti tr. Vvr, Pkl paniekinti, pažeminti: Panéiktas žmogus, t. y. paturėtas už nieką J. Sąžinė ėmė persekioti, kad taip buvau apleidęs ir paneikęs savo žmoną LzP. Ponai buvo panéikti par maištą J. Kas sunkiausius darbus dirbs, kas didesnį vargą kenčia, tas labiau paneikiamas Žem. Seną žmogų visai panéikė: visai neklauso, juokias iš jo, neduoda valgyti Trg. Nereikėjo tėvų taip panéikti Vkš. Šuo panéiktas uodegą nuleidžia J. panéikiančiai adv.: Ponai buvo žmonis paneikę paneikančiai Šts. | refl.: Jis pasineikė, t. y. į niekus save pavertė J. \ neikti; apneikti; išneikti; nuneikti; paneikti; suneikti