papeikimas reikšmė
Kas yra papeikimas? papeikìmas sm. (2) 1. → 1 papeikti 1: Tarnavo be papeikimo, buvo sveika, darbi ir graži M.Valanč. Idant ir po akim žmonių gyventumbim be papeikimo, alba nuotarties DP191. ^ Papeikimas užlaiko nuo puikybės M.Valanč. Reikia pačiam būtie be papeikimo, kas kitus mokina Tat. 2. tam tikra drausminės nuobaudos forma (einanti po įspėjimo): Gauti papeikìmą už pareigų nevykdymą, už apsileidimą DŽ. Viršininkas pakartojo viešą papeikimą sp. Papeikimas su įspėjimu rš. 3. SD141,111, I → 1 papeikti 2: Aš esmi papeikimas žmonių CII640. Dėl tavo švento žodžio ... papeikimo ... mus koroji Mž426. Kur lepysta yra, tę yra taipajag papeikimas VlnE169. \ peikimas; išpeikimas; nupeikimas; papeikimas