paputė reikšmė
Kas yra paputė? 1 papùtė sf. ppr. pl. (2) Kp, Slm, Sml, Lkm iš siūlų ar virvelių megzta (kartais ir iš medžiagos pasiūta) vyža, čempė: Paputès vaikui numezgiau, tegul sau tipinėja po gryčią Skdt. Nusisukiau virvelių ir pinsiu paputès Ut. Šlepsi kaip papùtėm apsiavęs Rk. Papùtėm esą šilčiau kap batais Vdš. Nusimezgiau paputès iš storų lininių siūlų Svn. Papùtės būt geras autuvas, tik kojas greit sušlampi Trgn. Eik apsiauk paputýtėm Mlt. Drobės yra – galėsi pasisiūti paputès Brž.
2 paputė̃ sf. (3b) pauodegė: Papterk gaidį paputė̃n! Vrn.