pataikūnas reikšmė
Kas yra pataikūnas? pataikū̃nas, -ė smob. (2) 1. kas pataikauja, labai stengiasi įtikti, įsiteikti: Toks pataikū̃nas – visiem pataikauna Ds. Pataikū̃nų žmonių tai nekentu Užv. To prisilaižėlio, pataikūno kaip ugnies visi vengė rš. 2. CII89, R261, K, Žem, Tvr kas pataikauja, laisvai leidžia laiką, dykinėja: Kurs auga laisvė[je], ieško lengvo darbo, lengvos slūžmos, tas pataikūnas J. Tataig yra prieš tinginius, arba slačiukus ir pataikūnùs DP233. Ne pataikū̃namus, bet darbinykamus vieniemus mokės DP484. Sakė žmonelės – pataikūnėlė, ne močiutės dukrelė Mrj. Kai aš pateksiu žmonių martele, nelaikys mane pataikūnėle, lieps man jaunai austi LTR(Sn). Padėk Dievs, mergele darbininkėle! – Tai dėkui berneliui pataikūnėliui JD712. Ves mane jauną pataikūnėlę ant aukšto kalno rugelių rišti KlvD260. O kaip reiks ma[n] būt žmonių ženteliu, nelaikys mane pataikūnužiu JD120. 3. be baimės, ramiai, saugiai gyvenantis žmogus: Ir atejo Laisop, žmoniump pataikūnump, ir užmušė juos ašmenimis kardo BBTeis18,27.