patingėti reikšmė

Kas yra patingėti? patingė́ti intr. 1. Sut, N, M, LL160, Š, NdŽ, KŽ pajusti tinginį, tingulį: Patingė́jau anksti keltis, nebeėjau grybaut Prn. Čia patingė́jau susukti šiandieną kastinį Kv. Reikia nepatingė́t miškan eit [uogauti] Alz. Kap nepatingė̃s mokytis, bus žmuoj Lz. Atvažiuok, Jonai, i tu, kad nepatingė́si Mžš. Žiūriu – durys į salę atviros, ir patingėjau eiti aplinkui P.Vaičiūn. Turiu viltį, jog nepatingėsi ir atrašysi man Pč. Dėkui, kad nepatingė́jot ateit į pirtį Pc. ^ Duonos neturėsi, jei darbo dirbti patingėsi KrvP(Nmj). | refl. NdŽ. ║ tingėti: Dar čia man patingėsi! Vežk veždamas, bėk bėgdamas, jei nori gorčiaus avižų! Vaižg. 2. būti apytingiam: Patìngia anas pjaut Ob. \ tingėti; įsitingėti; ištingėti; nutingėti; patingėti; pratingėti; pritingėti; užtingėti