patrukčioti reikšmė

Kas yra patrukčioti? patrukčióti 1. tr. suėmus ar paėmus už ko kiek patampyti: Patrukčiójo, užmetęs meškerę DŽ. Patrukčiojau vadeles, ir bėris pasileido bėgti rš. ║ baigti tampyti (melžiant): Šešias karves iki patrūkčióji (išmelži), rankas skauda Gs. Neverk, vaikeli, mamytė nuejo patrukčiót karvytės, tuoj atneš šilto pienelio Rdm. 2. tr. kiek traukinėti, pastumdinėti iš vietos į vietą: Pašauni duoną, palauki gal valandą ir eini patrukčiót bakanus šiltesnėn vieton Slk. 3. intr. būti kiek tampomam traukulių, suvirpčioti: Senio veidas nerviškai patrukčiojo rš. \ trukčioti; ištrukčioti; patrukčioti