pavargimas reikšmė
Kas yra pavargimas? pavargìmas sm. (2) KII286, Rtr, KŽ, DŽ1 1. NdŽ, Žr, Krž, Pln → pavargti 1: Pavargimas yra psichinis reiškinys, savo prigimtimi artimas skausmo, alkio, troškulio jutimui rš. Toks pavargìmas, toks pavargìmas – rankų kojų nepajudinu Krš. Jaunas išsimiegti po darbi, pavargìmo kap nebuvę Drsk. Led parejėv vakarą iš to pavargìmo KlvrŽ. Iš pavargìmo tokios ligos senam Rdn. Taip gulėdamas ir iki pavargimo žiūrėdamas į dangų, jis ne sykį juto baisų atsiskyrimą nuo visko J.Ap. Rodos, pavargusios [kumelės], o ant pasiutimo pavargìmo nėr Erž. | prk.: Mes nei pažįstame, nei jaučiame didžio savos dūšios pavargimo ir reikalo DP114. 2. SD1115, Q41, H170, R, MŽ, Sut, N, D.Pošk, KII286, NdŽ vargas, nuskurdimas, skurdas: Siratą jis (Kristus) teipajag linksmina, idant ana savo pavargimo dėlei nenusimintų BPII395–396. Veizdėkig, koksai buvo pavargimas tos pavargėlės motinos DP335. \ vargimas; įvargimas; išvargimas; nuvargimas; pavargimas; pervargimas; privargimas; suvargimas