pavydėjimas reikšmė

Kas yra pavydėjimas? pavydė́jimas sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; L → pavydėti 1: Apsikrovė geru, net pavydėjimo pagunda ima žmogų V.Krėv. Iš pavydė́jimo viena [sesuo] paskorė, o antra nusiskandino (ps.) LKT377(Vrn). Viežlyvai vaikščiokime. Nei puotose, nei girtybėse,… nei barnyse, nei pavydėjimuose DP5. Žydai, betaig regėdami žmones, pripildyti buvo pavydėjimo ir prieštaravo tamui, ką Povilas sakė BtApD13,45. | refl.: Reikalo pasivydė́jimas KI4. Iš pasivydė́jimo viskas, visos vagystos Krš. \ vydėjimas; pavydėjimas; užvydėjimas
pavydė́jimas sm. (1) 1. K → pavydėti 1. 2. SD443, R pavydas: Bites reik be pavydėjimo duoti, tai jos laikos LTR. Kitos peikia jį iš pavydė́jimo Jrb. Ne bjaurybėsa, ne barnė[je] ir ne pavydėjime VlnEl.