pavydėti reikšmė

Kas yra pavydėti? pavydė́ti, pavýdi (pavýdžia, pàvydi), -ė́jo intr. 1. SD443, R, K jausti kartėlį, apmaudą dėl kieno nors pasisekimo; gaivališkai norėti turėti pačiam, ką kitas turi: Pavydelninkas pavýdi kitam J. O jūs bėdžiui man kąsnelį tokį pavýdit K.Donel. Gaspadoriai pavydė́jo kumiečiams žemės Akm. Jaunims pavýdžiu, kad jie pagyvęs geriau Kln. Šitokio gyvenimo ir neprieteliams nepavydžiu Švnč. Aš jums pàvydžiu, kad jūs kalbėt mokat Dbč. Nepàvydžiu aš jam turtų, nepàvydžiu laimės Nmn. O vis pavýdžia man Ob. Geras žmogus niekados nepavydės KrvP(Šk). Jau kad duodi žmogui valgyt, gert, tai nepavydė́k Alks. Jie giesmelių bei dainelių man nepavydžia KlvD357. Dabar mokslas nepavýdžiamas Šl. Yra čia ko pavydė́t! Dkš. Veidmainiai tau pavydėjo del prakeiktųjų naudų savo Mž162. Šuo pavydi šun[iui] kuknion eiti B. Gražumo rožės tau pavydi LTR(Snt). ^ Prašom svečių valgyti: kad padėta, tai nepavydė́ta Dglš. Geriau savo turėti negu svetimo pavydėti KrvP(Mrk). Pavydima duona skaniausia B. Ubagui pavydėsi – pats sau neturėsi LTR(Grk). Pavyda kai šuo ubago terbos LTR(Vdk). Kad jam Dievas i dangaus nepavydėt! (linkima geram žmogui) Dglš. pavydė́tinai adv.; SD443: Ji turėjo pavydėtinai gražius plaukus I.Simon. 2. gailėti naudotis, šykštėti: Barščių, bulvių nepavydė́siu, o mėsos, ka noria, tenusiperkie Nmk. Saldainio gerklei pavydėdavo (gailėdavo suvalgyti) Lb. Nepavydi žodžio (šnekus) B. Kaip turiu, teip mun užtenka, ale žodžio nereikėtų pavydė́t (nieko nenoriu, tik pakalbinimo) Vdk. | refl. K: Mes tankiai sau ir atilsies pasivydėjom prš. 3. būti pavydulingam, pavyduliauti: Dėl to kalbėjau, kad pats norėjau, aš kitam pavydėjau tavęs jaunos mergelės JV377. Kad nemylėtų, kitiems tavęs nepavydėtų J.Bil. \ pavydėti; užpavydėti
pavydė́ti Rtr 1. intr. DP541, M.Valanč, K, DŽ, KŽ, Sb, Mlt, Tvr jausti pavydą, apmaudą, kartėlį dėl kieno nors pasisekimo, gerovės; gaivališkai norėti pačiam, ką kitas turi: Vienas antram uždarbio pavydė́jo NdŽ. Nemanyk, kad aš tau pavýdžiu NdŽ. Aš tau nepavýdžiu NdŽ. Nepavydė́jo ji draugei laimės NdŽ. Da man daug kas pavýdi, kad gerai gyvenu Dglš. Veizdime ant kitų, kurie geriaus turis ir pavydime jiemus geresnio palaiminimo DP414. Dovanos Dievo, kurios kas patis netur, ne vienas antram tenepavydi DP112. Bet toji driežų giminė ir sėkla ano senojo žalčio… visados pavydi jai (Elžbietai) šitos malonės DP473. Kaip ižpildysime dešimtą [Dievo prisakymą]? Negeisdami turto ir visokio daikto artimo būdu nepatogumi nei vėl pavydėdami jam jo gero DK87–88. Ir pradėjo tas brolis Simutis pavydėti tos bagotystės broliui savo, o pati ano da labiausiai DS219. ^ Geriau šuns migė[je] gulėti, ale kitam nepavydėti LTR(Vdk). Mum turėti, ė jum pavydėti OG86. Sveikata buvo pavydė́tina NdŽ. pavydė́tinai adv.: Visų ūpas buvo pavydė́tinai geras NdŽ. | refl. Krš, Lnkv, Slv: Pasivýdi vienas kitam J. Et žmonės – pasvýdi vienas kitam Ktk. Dabar niekas nebedainuoja, dabar tik bartis, apsikalbėt, pasivydė́t Slm. 2. intr., tr. gailėti, šykščiam būti: Juodą bulvynę pasrėbsi, dar nė ogurklo neduos, pavydė́s i to [tarnaujant] Žlb. Duona supūva, tai į mėšlą užkasa, ale vaikam pavýdi Slv. Argi nežinot, kad nei viens malonings karalius, juos (vilkus) užmušt ir išgaišyt žmonėms nepavýdi? K.Donel. Kurio vaisiaus ižg medžio Dievas žmogui pavydėt arba skųst turėjo DP626. [Šelmis] saldžioms kalboms meilingai klastą dūmoja ir, bebučiuodams širdingai, kožną kąsnelį pavýdi K.Donel. Ėsti nepavydė́jo, o į karzinką rinksi – baus Lks. ^ Valgaite, valgaite! Kas padėta – nepavydė́ta Rš. Padėta, tai nepavydė́ta, valgykit Sld. Ka pavydė́damas duodi – nėko neduodi Erž. | refl. KI4, Bgt: Visi vieni kitam pasivýdžia, gaili Sb. Aš tei taupinu, kad aš sau pasivýdžiu [p]Skr.

pavydėti sinonimai

Ką reiškia žodis pavydėtojas? Visi terminai iš raidės P.