šelmis reikšmė

Kas yra šelmis? 1 šel̃mis sm. (2) bot. nuokana (Cicuta): Šel̃mis tručyznininkas (nuodingoji nuokana, C. virosa) NdŽ; F, LBŽ.
2 šel̃mis, -ė (l. szelma, vok. Schelm) smob. (2) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kv, šélmis (1) Š, NdŽ; L, Ser, šė̃lmis (2) BŽ617 1. Q441, R, MŽ, N, Rs, Gr, Kv, NmŽ sukčius, apgavikas, nenaudėlis: Vogdams, atimdams, klastuodams šel̃mis vis būsi K.Donel. A da yr didesnė šel̃mė už tave?! Slv. Tie šelmiai iš galvos eina, kad dabar juos vagimis apšauks BsPIII292(Mrj). ║ J kas eikvoja, švaisto ką. 2. Š, Kl, Šl, Šmn, Čb lengvabūdis, viliūgas, suvedžiotojas, melagis: Jau šel̃miais malagiais būti teip negerai Pln. Nė eisiu artyn, nė duosiu rankelės, tu šelmis bernelis, tu girtuoklužis JD234. Čiūčia liūlia, mergužele, kuriam šel̃miuo teksi? (d.) Vkš. Kap patekau berneliu, tam šė̃lmiu šidorėliu, tai sudžiūvau, tai suvytau DrskD132. Neverkie, mergužėle, šio šelmio bernužio KlvD43. Piršlys šelmis melagis piršdams gyrė vietelę NS771. ^ Į odą šelmis B856. Paskui kekšes kurpes neša, paskui šelmius virves veja B733. 3. Šl išdykėlis, neklaužada, padauža: Ką tu, šelmi, darai, kam tu katiną už uodegos tąsai?! Lš. Nytį nutraukiau per tą šelmį P.Cvir. Apsvaigsta šelmiui žvirbleliui galva nuo apynio spurgelio, gervuogių vyno rš.