peniukšlis reikšmė
Kas yra peniukšlis? peniùkšlis, -ė smob. (2) Lž, Kl, Grž, Krp, Žml, Srv, Dsm 1. žr. 1 penimis: Peniùkšlis – paršas, kurį peni J. Savo peniùkšlį šeru su miltais Krš. Kad nors vieną peniùkšlį galėčiau išlaikyti! Srv. Gerai ėda peniùkšliai – bus stori lašiniai Čk. Ar jau skerdei savo peniùkšlį? Šlv. Muno peniùkšlis jau dvijų centnierių Vkš. Dabar peniukšlei nė nebereikia duot grūdų Ssk. Gražus peniùkšlis – gerai ėda Ut. Priėdė peniùkšlis – net stena Jnšk. Mūsų peniùkšliai sunkiai beatsikela Brs. Papjovė tokį peniùkšlį – visiem metam užteks mėsos Jnš. ^ Peniukšlė nežino, ko žieminė žviegia PPr273. 2. nupenėtas ar penimas gyvulys, paukštis: Peniùkšlė karvė, kiaulė J. Mano jaučiai ir mano peniukšliai papjauti SkvMt22,4. 3. Grž prk. apie nutukusį, riebų žmogų: Toks jau peniùkšlis pasidarė, tokį gurklį užsiaugino, kad bėda! Paį.