Kas yra piktuma? piktumà sf. (3b) 1. žr. piktumas 1: Ivanulis iš tos piktumõs, iš savo gailysčios pasikorė Aru28. Iš piktumos nežinau, kap pasakyt an jo Lp. Ė piktumẽlė mūs Tapilios! Dglš. 2. nelabasis, pikčius: ^ O piktumà juos žino, kiek! Lz.