Kas yra pilnėti? pilnė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. LL141 būti vis daugiau pripildomam, eiti pilnyn: Aruodai pilnė́ja DŽ. 2. eiti storyn, riebyn: Jo veidas pilnėja, smakras darosi vyriškas J.Dov. ║ darytis apvaliam, storam: Žirnių ankštys pilnėja rš. \ pilnėti; papilnėti