pinučiai reikšmė
Kas yra pinučiai? pinùčiai sm. pl. (2) 1. išpintų šakų tvora, žiogriai: Statinė tvora bus pinùčiai J. Daržą apsitvėrė pinučiais (šakučių tvora) J.Jabl. Padžiauk mazgotes an pinučių, tai vėjas nenumėtys Všt. Prie gatvės reik aptvert štakietų tvora, o kiemą – pinùčių tvora Vlkv. Tuos pinučius reiks nuversti, o užtverti štakietais Grš. Kad apsitvėrėm pinučiais, tai nei vilkas neinlįs Mrj. Per pinučiùs tai vištos nelekia Šk. Bernai išlaužė sodo pinučius Lkš. Pinùčiai iš pušinių šakų a iš eglėšakių nupyti KzR. Gaidžiai giest, pinučiai matyt, ragaišiai kvepia, kiemas netoli bus B. ^ Ruda kalaitė po pinučiais bėgioja (šaudyklė) LMD. 2. BŽ496 grotos: Veltui stiebies prie langelio, prie pinučių geležinių! S.Nėr. Stasius ėmė slinkti prie klėties langelio, geležiniais pinučiais užtaisyto rš. Pro [klausyklos] pinučių langelį matė tiktai klebono sprandą K.Bor. Gerai, jog jis laiku susiprotėjo pridengti burną šalmo pinučiais V.Piet. 3. KlvrŽ pintas šiaudinis demblys.