pjaulas reikšmė

Kas yra pjaulas? pjaũlas sm. (4), pjáulas (3) Vlkv 1. N supuvęs, sutrešęs medis, sienojas, kelmas, lenta: Šįmet miške daug pjaulų̃ Vvr. Nejudink to pjaũlo, jis niekam nereikalingas! Mrk. Baltraus troba pastatyta iš pjaulų̃ Pln. Supuvęs medis, į pjaulą pavirtęs Als. Kokie čia rąstai – patys pjaulaĩ, t. y. sutrešę! J. Geniai lesa pjáulą Kp. 2. sutrešusio medžio gabalas; žr. pjaulai 3: Parnešk iš girios kokio pjaulo bitėm rūkyt Ss. Pjaulas bus įdegimui ugnies J. Drebulės pjáulas nakčia šviečia Vl. Pakėliau tą stuobrelį, bet tuoj į pjáulus subyrėjo Skrd. ^ Duona kaip pjáulas (prasta, sprangi, trupa) Ds, Šmn, Tr. 3. N kempinė.